mėžti

mė́žti, -ia, -ė 1. tr. R, K kabinti, kuopti mėšlą, krauti į vežimą, vežti į dirvą: Mė́žk mėžinį ant vežimo, ant dirvos, t. y. dėk J. Vyrai taisosi keturražes šakes – ryt eis mėšlą mė́žti Čk. Pamėgintum bent dieną mė́žt mėšlą, tai kitaip kalbėtum Sv. Vakar visą dieną mė́žiau Pls. Jų buvo jau mėšlas mėžiamas J.Jabl. Kur padėjai mėžiamąją šakę? Žvr. 2. tr. kuopti, valyti: Jį įstatė šulnio mė́žt Kb. 3. tr. tręšti mėšlu: Nemėžton žemėn bulbos neauga Al, Srj. Kad žemė tę tavo, tai žemė: zuikeliai mėžia, paukšteliai akėja Mrj. Tę žemė gera – mė́žt nereikia Vrn. Nemė́žėm niekuo, ale auga Arm. Reik pataikyt sodyt runkelius, kur mė́žta Gs. | refl.: Kasmet mė́žiasi laukas Dv. Kelinti metai nesimėžia [dirva], ir nenori augt Gg. 4. tr. tepti, teršti: Mė́žti drabužį Ms, Slnt. Kam tu mė́ži žambus naujo apsiausto! J. ║ šiukšlinti: Aš mė́žiu aslą, dirvą su skiedromis J. ║ prk. dėti, krauti ant savęs: Merga gaši, viską mė́žia ant savęs, t. y. deda ant savęs visokius drabužius J. 5. intr. J trauktis nešvarumais, skresti. 6. refl. niauktis, ūktis: Jau mė́žias, t. y. ūkias J. 7. intr. smarkiai ką daryti; smogti, suduoti: Kad mėžė koja an pasturgalį, tas tuoj susirietė Ėr. Kai mė́šiu šita lazda, tai keliais kūliais persiversi! Mrj. Kai mėžiau kirviu kartą kitą į tvorą, tuojau nuvirto Ssk. ║ Ob, Stak smarkiai eiti, drožti: Kad mė́žia per laukus, tai mėžia Ukm. Kurgi teip mė́ži, galvą užkėlęs? Sv. Ot mėžia, kad ir šuo nepavytų Švnč. ║ godžiai valgyti: Mėžk, kad nori būt stiprus Tj. \ mėžti; apmėžti; atmėžti; įmėžti; išmėžti; numėžti; pamėžti; parmėžti; permėžti; pramėžti; primėžti; sumėžti; užmėžti